1. Padėka Krikšto tėveliams
Mieloji krikšto mama, šaunusis krikšto tėti,
Nusišypsojo laimė man jus abu turėti.
Padėkite tėveliams mane dorai auginti,
Bėdoj ištiesti ranką, prireikus – pamokinti.
Nors dar esu mažytis ir negaliu kalbėti,
Širdelė man iš džiaugsmo jau pradeda virpėti,
Kad šiandien iš Dievulio gavau tikrai puikius,
Gerus ir supratingus krikšto tėvelius.
Palaukit, paūgėsiu, galėsim pašėlioti,
Ir bus tikrai daug progų ką nors man dovanoti.
Aš nuolat Jūsų lauksiu, stipriai apsikabinsiu,
Labai karštai mylėsiu ir visada branginsiu.

2. Padėka 
O kaip džiaugiuosi, kad pasirinkot Jūs mane,
Ir sutikote pakrikštyti tada
Kai Kalėdų šerkšnas spaudė širdį,
O krikšto žvakė ją sušildė.
Smagu bus augti ir juokauti,
Su tavimi dėde pabendrauti,
Tau teta laišką parašyti
O per atostogas pasimatyti.
Žinau, kad Jums gali būt sunku,
Bet padaryti nieko negaliu
Tėveliai šitaip pasirinko,

Bet mūsų nuomonės dėl to sutiko.

3 . Padėka

Mieli krikšto tėveliai
Ši diena ypatinga,
Degant baltai žvakelei
Šiandien tapsiu turtingas.

Gausiu meilę Dievulio
Dovanų kalnelius,
Kunigėlio palaimą
Ir antrus tėvelius.

Į tikėjimo kelią
Vartelius man atversit
Ir mane pirmą kartą
Pas Dievulį nuvesit.


4. Padėka

Aš vėl glaudžiuos prie Jūsų rankų
Baltuosiuos Krikšto marškiniuos.
Jaučiu, kad širdimi aplankot,
Nes Jūsų aš dažnai ilgiuos.

Jaučiu švelnumą Motinėlės
Ir Tėvužėliu taip tikiu,
Kaip tam ryte, kai marškinėliais
Apvilkote mane abu.

Dabar tuos marškinius šventuosius
Prie savo vaiko aš glaudžiu —
Jam Krikšto laimę atiduosiu —
Savo Krikštatėvių vardu.

5.Padėka

Jūs į gėrį įbridę, — ten, kur saulė pakyla, —
Glauskit Krikšto vaikelį vien palaimoj skaisčioj.
Lig saulėlydžio dviese per bažnytinę tylą
Neškit mūs kūdikėlį Šventos Dvasios šviesoj.

Būkit tiltu svajonių, kur gyvenimo rytas
Supa meilę žmonijos tarsi paukštį vilties.
Lai Jus jungiančios gijos būna jam numatytos,
Kur su meile jis eitų nuo širdies link širdies.

6.Padėka

Į lietuvišką dvasią parėmę pečius
Ąžuolų didingumą nešiojat.
Jūs atstojot brangiausius man žmones — Tėvus,
Kai vienatvė aplankė juodoji.

Kai anksčiau už mane
Jie į kitą pasaulį išėjo,
Aš verkiau tik pas Jus glėbyje
Ir man Krikšto Tėvelių reikėjo.

Metai bėga ir laikas palieka gyvent
Apdraskytus gyvenimo vėtrų…
Ir tada, kuomet, rodos, skausmų nepakelt,
Ir kada savyje nėra vietos —
Jūs suskubot iš vargo prikelt
Ir sugėrėte ašarų lietų…


7. Padėka

Aš linkiu Jums pavasario paukščių čiulbėjimo
Ir ramunių baltų iš jaunystės laikų,
Begalinės ramybės, laime tikėjimo —
Subrandinto gyvenime vardan vaikų.

Aš linkiu Jums gražiausių aušrų ir saulėtekių —
Te neblėsta galinga jaunystės dvasia —
Nuostabiausių svajonių, grįžusių vieškeliu,
Vis kas kartą suvedusių Jus ir mane.

Aš žinau, širdyje Jums esu tikras vaikas —
Krikšto marškinėlius labai branginu…
Vis labiau ir labiau mus suartina laikas —
Krikšto laimę patyręs — aš šventai gyvenu —
Dėl Gimdytojų savo ir dėl Krikšto Tėvų.